Jėzaus požiūrį į Įstatymą randame Mato ir kitose sinoptinėse evangelijose. Savo mokinius jis ragino kruopščiai laikytis visų judaizmo priesakų ir įstatymų, o ne nuo jų nusigręžti.
17 Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. 18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. 19 Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. 20 Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę. (Mt 5)Pirmojoje citatoje skaitome, jog Jėzus sako, kad reikia teisumu viršyti fariziejus ir Rašto aiškintojus. Šių žodžių prasmė atsiskleidžia iš trečiosios citatos, kurioje norima pasakyti, kad reikia ne tik laikytis įsakymų, bet ir paisyti teisingumo bei Dievo meilės. Ypač verta dėmesio antroji mūsų pateikta citata. Čia Jėzus sako, jog į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai, taip pripažindamas jų autoritetą, ir ragina vykdyti bei laikytis to, ką jie liepia.
1 Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: 2 „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. 3 Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. (Mt 23)
42 Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės. Reikia šitai daryti ir ano neapleisti! (Lk 11)
Paulius laikėsi visiškai kitokio požiūrio šiuo klausimu. Jis buvo žydas, o tikrasis jo vardas – Saulius. Išauklėtas helenistinės tradicijos dvasioje, Paulius ir laikėsi jos principų. Dėl jo įtakos du helenistiniai principai – universalizmas ir dvasingumas – tapo krikščionybės pagrindu. Būtent Pauliui kilo idėja užsiimti misionieriška veikla tarp nežydų; tai lėmė krikščionybės, kaip universalios religijos, susiformavimą. Pasak Pauliaus, krikščionis (taip pat ir atsivertęs žydas) neprivalo laikytis judaizmo įstatymų. Tai lėmė naujosios religijos universalumą, t. y. ji tapo prieinama ne tik žydams, bet ir visiems žmonėms. Bet ar Pauliaus mokymas sutampa su Jėzaus bei kitų jo sekėjų? Netrukus pamatysite, jog taip tikrai nėra. Pateikiame keletą citatų iš Pauliaus laiškų.
19 Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. 20 Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. 21 Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo, kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo, nors pats esu ne be Dievo įstatymo, bet susaistytas Kristaus įstatymo. 22 Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. 23 Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas. (1 Korintiečiams 9)Akivaizdu, jog žodžiai apie nepavaldumą Įstatymui ir išsivadavimą iš jo prieštarauja ne tik tam, ką skelbė Jėzus, bet ir tam, kuo tikėjo Jeruzalės bažnyčia.
1 Argi nežinote, broliai, aš kalbu išmanantiems įstatymą, jog įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas? 2 Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris įstatymo susieta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo, siejusio ją su vyru. 3 Taigi ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, priklausys kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo įstatymo ir, priklausydama kitam, nebėra svetimautoja. 4 Šitaip, mano broliai, ir jūs esate per Kristaus kūną mirę įstatymui, kad priklausytumėte kitam prikeltajam iš numirusių ir kad mes visi duotume vaisių Dievui. 5 Kol dar gyvenome kūniškai, mūsų sąnariuose veikė įstatymo pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes davėme vaisių mirčiai. 6 O dabar, numirę tam, kuris mus laikė surištus, esame išvaduoti nuo įstatymo, kad tarnautume, laikydamiesi Dvasios naujumo, o ne raidės senumo. (Rom 7)
23 Prieš ateinant tikėjimui, mes buvome įkalinti ir sergimi įstatymo, kol apsireikš tikėjimas. 24 Taigi įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti. 25 Tikėjimui atėjus, mes jau nesame auklėtojo globoje. (Galatams 3)
13 Sakydamas naują Sandorą, jis nurodė, kad pirmoji yra pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greit nebeliks. (Hebrajams 8)
17 Kai atvykome į Jeruzalę, džiaugsmingai mus sutiko broliai. 18 Rytojaus dieną Paulius kartu su mumis nuėjo pas Jokūbą, kur buvo susirinkę visi vyresnieji. 19 Juos pasveikinęs, jis smulkiai išdėstė visa, ką Dievas buvo padaręs pagonijoje, pasinaudodamas jo tarnyste. 20 Jie išklausę šlovino Dievą ir tarė Pauliui: „Tu matai, broli, kiek tūkstančių žydų tapo tikinčiaisiais, ir jie visi uoliai laikosi Įstatymo. 21 Bet jiems prikalbėta apie tave, kad tu mokąs visus žydus, gyvenančius tarp pagonių, atsižadėti Mozės, sakydamas, jog jiems nereikią apipjaustyti vaikų nei laikytis papročių. 22 Ką daryti? Šiaip ar taip, jie sužinos, kad esi atvykęs. 23 Todėl padaryk, kaip tau sakome. Pas mus yra keturi vyrai, padarę įžadą. 24 Pasiimk juos, atlik apsivalymą kartu su jais ir prisiimk išlaidas, kad jie galėtų nusikirpti plaukus. Tuomet visi pamatys, jog gandai apie tave nieko neverti ir tu nenukrypdamas laikaisi Įstatymo. 25 O dėl tikinčiųjų iš pagonių, tai mes esame išsiuntę nurodymus, kad jie saugotųsi stabams paaukotos mėsos, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo.“ (Apd 21)Ar gandai, pasiekę Jeruzalės bažnyčios ausis tikrai buvo nieko verti? Ar Paulius nenukrypdamas laikėsi Įstatymo? Deja, kaip matyti iš jo laiškų, taip nebuvo, nes Paulius manė esąs nepavaldus Įstatymui, miręs jam per Kristaus kūną. Bet Pauliaus laiškų niekas iš Jeruzalės bažnyčios nebuvo skaitęs, nes jie adresuoti įvairioms krikščionių bendruomenėms Mažojoje Azijoje, Graikijoje, taip pat Romoje.
Jeruzalės bažnyčioje buvo laikomasi požiūrio, kad žydams Įstatymo būtina laikytis, o tikintieji iš pagonių turėjo laikytis bendrųjų moralės normų, susijusių su vadinamaisiais Nojaus įsakymais, pasak judėjų, galiojančiais visai žmonijai.
1. Stabmeldystės draudimas: tu neturėsi jokių stabų prieš Dievą. Pripažinimas, kad egzistuoja tik vienas Dievas, kuris yra begalinis ir esantis virš visko. Negalima pakeisti Aukščiausios Būtybės baigtiniais stabais.Apie prieštarą tarp Pauliaus ir Jokūbo šiek tiek sužinome ir iš Pauliaus laiško galatams.
2. Draudimas žudyti: nežudysi (Pradžios kn. 9:6) Pagarba žmogaus gyvybei. Kiekvienas žmogus - atskiras pasaulis. Išgelbėti gyvybę reiškia išgelbėti visa pasaulį. Sunaikinti gyvybę - sunaikinti visą pasaulį. Pagalba kitiems gyventi yra šio įsakymo išvada.
3. Draudimas vogti: nevogsi.
4. Draudimas ištvirkauti: neištvirkausi. Pagarba santuokos institucijai. Santuoka yra esminis dieviškas aktas.
5. Draudimas piktžodžiauti: nekeiksi Dievo.
6. Nevalgysi gyvūno mėsos, kol jis pats dar gyvas (išvedama iš Pradžios kn. 9:4). Vertinama kaip bendras draudimas būti žiauriam gyvūnų atžvilgiu.
7. Liepimas turėti įstatymus: sukursi efektyviai veikiančią teismų sistemą šešių aukštesnių įsakymų vykdymui.
11 Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis buvo peiktinas. 12 Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir ėmė jų vengti, bijodamas apipjaustytųjų. 13 Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, net Barnabas pasidavė jų veidmainystei. 14 Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, aš pasakiau Kefui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis laikytis žydų papročių?“
15 Mes gimimo žydai ir ne pagonių kilmės nusidėjėliai, 16 tačiau žinome, jog žmogus nuteisinamas ne įstatymo darbais, o tik tikėjimu į Jėzų Kristų. Taigi mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume nuteisinti Kristaus tikėjimu, o ne įstatymo darbais, nes įstatymo darbais nebus nuteisintas nė vienas žmogus. (Galatams 2)
Atkreipkite dėmesį ir į tai, ką Paulius rašo pirmajame laiško galatams skyriuje.
11 Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių. 12 Aš neperėmiau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu. (Galatams 1)Čia Paulius tvirtina, kad Evangeliją, kurią skelbia, neva gavo apreiškimo būdu, o ne išgirdo iš Jėzaus mokinių. Tad ar beverta stebėtis, kad Pauliaus Evangelija nesutampa su Jėzaus žodžiais ir Jeruzalės bažnyčios pozicija Įstatymo atžvilgiu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą