Angelo žinia
Mato evangelijoje rašoma, kad angelas pasirodė Juozapui sapne ir jam pranešė, jog Marijos sūnus išgelbės savo tautą iš nuodėmių. Luko evangelijoje tvirtinama, esą bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus, Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą ir jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius. Kiek vėliau Marija sako Elzbietai, kad ją (t. y. Mariją) dėl gimsiančio sūnaus palaiminta vadins visos kartos.
Jeigu tai būtų tiesa, Marija ir Juozapas turėjo laikyti Jėzų didelėje pagarboje. Tačiau Morkaus 3, 20-21 skaitome, kad Jėzaus šeima mėgino sulaikyti Jėzų, nes manė jį išprotėjus ("Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti Jo, sakydami, kad Jis išėjęs iš proto."). Morkaus 6, 4-6 Jėzus paaiškina nesulaukęs pagarbos tarp savo giminių ir savo namuose.
Anot Mato, Jėzus gimė valdant Erodui Didžiajam (Mato 2, 1). Tuo tarpu Lukas teigia, jog Jėzus gimė pirmojo gyventojų surašymo Izraelyje metu, Kvirinui valdant Siriją (Luko 2, 2). Tačiau tai neįmanoma, nes Erodas mirė 4 pr. m. e. kovo mėnesį, o surašymas vyko 6 ir 7 m. e. m. (praėjus apie 10 m. po Erodo mirties).
Kai kurie krikščionys bando manipuliuoti tekstu, pakeisdami jo prasmę. Pasak jų, Luko aprašomas gyventojų surašymas buvo pirmasis, atliktas Kvirinui valdant Siriją ir kad pirmasis gyventojų surašymas Izraelyje, užfiksuotas istorikų, įvykęs vėliau. Tačiau pažodinė reikšmė yra: "tai buvo pirmasis surašymas, atliktas Kvirinui valdant Siriją..." Bet kokiu atveju Kvirinas tapo Sirijos valdytoju gerokai po Erodo mirties.
VietaTiek Matas, tiek Lukas rašo, kad Jėzus gimė Betliejuje. Matas cituoja Michėjo 5, 1, norėdamas parodyti, jog taip išsipildė pranašystė. Iš tiesų citata nėra tiksli, tačiau šiuo atveju tai didelės reikšmės neturi.
Luko evangelijoje Marija ir Juozapas keliauja iš savo namų Galilėjos Nazarete į Judėjos Betliejų (Luko 2, 4). Matas, skirtingai nei Lukas, tvirtina, jog Marija ir Juozapas Nazarete apsigyveno tik po Jėzaus gimimo ir tik todėl, kad bijojo sugrįžti į Judėją (Mato 2, 21-23).
Luko evangelijos autorius turėjo perkelti Mariją į Betliejų, kad gimęs jos kūdikis, kaip manė Lukas, pranašiškai išpildytų Michėjo 5:1. Tam jis sugalvojo gyventojų surašymą, kaip jo pagrindą paimdamas gyventojų surašymą, kuris iš tikrųjų vyko maždaug tuo laiku, kai gimė Jėzus.
Neįtikėtina, kad romėnai būtų vykdę gyventojų surašymą tokiu būdu, koks aprašytas Luko evangelijoje. Jie nebūtų turėję jokio pagrindo reikalauti, kad žmonės sugrįžtų į savo protėvių miestus, kai galėjo surašyti juos miestuose, kuriuose tie žmonės tuomet gyveno. Nebuvo jokio reikalo padaryti sudėtingą situaciją dar blogesnę. Žmonėms akivaizdžiai nebuvo reikalinga keliauti į anksčiau niekados nematytą vietą, dažnai nutolusią šimtus mylių.
Pasak Luko, kiekvienas Imperijos gyventojas, nesantis „savame mieste“, turėjo šią vietą palikti ir vykti užsirašyti į savo protėvių miestą. Luko evangelijoje esanti frazė „į savo miestą“ šiuo atveju nereiškia kieno nors gimtojo miesto ar oficialios nuolatinės gyvenamosios vietos. Matome, kad Juozapo atveju tai nebuvo priežastys, dėl kurių jis būtų turėjęs vykti į Betliejų. Jis ten vyko, nes, kaip sako Lukas, buvo kilęs iš Dovydo giminės. Lukas rašo, kad Betliejus buvo ne Juozapo gimtoji vieta ar oficiali nuolatinė gyvenamoji vieta, nulėmusi kelionės tikslą, o pirmoji gyvenamoji vieta vieno iš tolimiausių Juozapo protėvių (Dovydo).
Tariamas romėnų reikalavimas turėjo numatyti, kad visi žmonės žino savo protėvių kilmę ir kad jų protėviai gyveno Imperijos teritorijoje. Šis gyventojų surašymas, be abejo, būtų sugriovęs normalų šeimos, socialinį ir ekonominį gyvenimą.
Tai, ką aprašo Lukas, būtų sukėlę neregėto masto chaotišką situaciją. Surašyme dalyvaujantys žmonės būtų turėję keliauti per visą Romos imperiją, užkimšdami kelius ir kiekvienoje Imperijos provincijoje sutrikdydami sklandų imperinės sistemos veikimą. Kelionės metu, palikę pagrindines Romos magistrales, jie daugiausia būtų keliavę nepaprastai blogais keliais. Rytinėse provincijose, kurių dalis buvo Judėja, toks gyventojų surašymas būtų sukėlęs rimtą pavojų, nes partai, tuo metu stipriausias Romos priešininkas regione, būtų turėję puikią progą užpulti Imperiją. Romėnų kariuomenė labai sunkiai būtų pajėgusi suvaldyti milžinišką civilių gyventojų, keliaujančių užsirašyti ar grįžtančių, srautą. Sunku įsivaizduoti, jog romėnai būtų buvę tokie nekompetentingi ar nesuvokiantys realybės, kad leistų visai Imperijai atsidurti tokioje chaotiškoje padėtyje vien todėl, kad įvykdytų gyventojų surašymą, koks aprašytas evangelisto.
Neįprasta ir tai, kad tokio masto įvykis praeitų nepastebėtas. Dar nė vienas šiuolaikinis rašytojas nėra paminėjęs šio visa griaunančio gyventojų surašymo ar sąmyšio, kurį jis būtų sukėlęs. Išties, jei šis surašymas vyko Judėjoje, keista, kad Juozapas Flavijus niekada neminėjo jo savo raštuose. Akivaizdu, jog Lukas šią istoriją išgalvojo, norėdamas pagrįsti dar vieną legendinį pasakojimą apie tai, kaip Marija ir Juozapas tuo laiku atsidūrė Betliejuje.
Šaltiniai:
- http://www.infidels.org/library/modern/paul_carlson/nt_contradictions.html
- http://www.jews4judaism.org/jewsforjudaism/index.php?option=com_content&view=article&id=70:the-roman-census-in-luke-actually-carried-out&catid=58:birth-of-jesus&Itemid=488
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą