Apaštalų darbų knygoje esama trijų skirtingų pasakojimų apie Pauliaus atsivertimą. Nesutampančios vietos išskirtos paryškintu šriftu.
Apd 9, 7 skaitome, kad Pauliaus kelionės draugai girdėjo balsą, bet nematė kalbančiojo (Jėzaus). Tačiau Apd 22, 9 teigiama priešingai. Paulius tvirtina, kad žmonės matė šviesą, bet negirdėjo balso. Apd 9 ir 22 tik Paulius krenta ant žemės, tačiau Apd 26 sakoma kas kita. Čia Paulius teigia, jog jį ir kelionės draugus iš dangaus apsiautė šviesa, jie visi parpuolė ant žemės.
3 Kai atjojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. 4 Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ 5 Jis klausė: „Kas tu esi, Viešpatie?“ Šis atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. 6 Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką turi daryti.“ 7 Jo kelionės draugai stovėjo be žado: mat girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. 8 Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Paėmę už rankų, jie nuvedė jį į Damaską. 9 Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė. (Apd 9)
6 Kai keliavau ir artinausi prie Damasko, apie vidurdienį staiga iš dangaus mane apsiautė stipri šviesa. 7 Aš kritau ant žemės ir išgirdau balsą, man sakantį: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?!’ 8 Aš paklausiau: ‘Kas esi, Viešpatie?’ Jis man atsakė: ‘Aš esu Jėzus Nazarietis, kurį tu persekioji.’ 9 Mano palydovai matė šviesą, bet negirdėjo man kalbančiojo balso. 10 Aš dar paklausiau: ‘Ką man daryti, Viešpatie?’ O Viešpats man tarė: ‘Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti.’ 11 Kadangi tos veriančios šviesos apakintas nieko nemačiau, tik palydovų už rankų vedamas aš pasiekiau Damaską. (Apd 22)
12 Tais pačiais tikslais aš keliavau į Damaską, turėdamas aukštųjų kunigų įgaliojimus ir leidimą. 13 Kelyje vidurdienį, karaliau, aš staiga išvydau, kaip mane ir mano kelionės draugus iš dangaus apsiautė šviesa, skaistesnė už saulę. 14 Mes visi parpuolėme žemėn, o aš išgirdau balsą, kuris man sakė hebrajiškai: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną! 15 Aš paklausiau: ‘Kas tu esi, Viešpatie?’ O Viešpats atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. 16 Bet kelkis ir laikykis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu. 17 Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių ir pagonių, pas kuriuos tave siunčiu, 18 kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono galybės į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei dalį su pašventintaisiais.’ 19 Todėl, karaliau Agripa, negalėjau būti neklusnus dangaus apreiškimui. 20 Iš pradžių Damaske ir Jeruzalėje, o paskui visoje Judėjoje ir pagonijoje ėmiau skelbti, kad žmonės atsiverstų, sugrįžtų pas Dievą ir imtųsi atsivertimą liudijančių darbų. (Apd 26)
Apd 9 ir 22 skyriuose Paulius klausia: "Ką man daryti, Viešpatie?"O Jėzus jam tarė: „Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti.“ Tačiau Apd 26 Paulius neklausia Jėzaus, ką jam daryti, nes tai Pauliui iš karto nurodo Jėzus (žr. Apd 26, 16-18).
Akivaizdu, jog įvykio detalės kiekvienu atveju skiriasi. Kas nors galėtų pasakyti, kad tie skirtumai nėra reikšmingi ir įvykio esmės nekeičia. Tačiau kaip dėl to, kad vienu atveju Jėzus liepia Pauliui eiti į Damaską, kur jam būsią pasakyta, ką daryti, o kitu atveju tai jam pasakoma iš karto? Ar tai toks nereikšmingas skirtumas? Ar patikėtumėte žmogumi, kuris nuolat keičia parodymus apie kokį nors įvykį? Krikščionys Pauliumi kažkodėl tiki, nors, kaip matėme, ne tik nesutampa Naujajame Testamente pateikti pasakojimai apie jo atsivertimą, bet ir Pauliaus mokymas skiriasi nuo Jėzaus bei vadinamosios Jeruzalės bažnyčios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą