Jėzaus prisikėlimas

Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra kertinis krikščionių tikėjimo ir teologijos elementas. Be jo krikščionybė netenka prasmės.

Apie šį įvykį rašoma visose keturiose evangelijose, užsimena ir apaštalas Paulius. Tačiau ar atkreipėte dėmesį, jog kiekviena evangelija po prisikėlimo įvykusius įvykius aprašo skirtingai?

Mato 28:

¹ Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalena ir kita Marija ėjo aplankyti kapo. ² Staiga smarkiai sudrebėjo žemė. Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. ³ Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. ⁴ Išsigandę jo, sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi. ⁵ O angelas tarė moterims: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. ⁶ Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur jo gulėta. ⁷ Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: ‘Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį ir pamatysite.’ Štai aš jums tai paskelbiau.“ ⁸ Jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.

⁹ Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas. ¹⁰ Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“ ¹¹ Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę. ¹² Tie susitiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir primokė: ¹³ „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį išvogė. ¹⁴ O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apginsime jus.“ ¹⁵ Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Tas gandas tarp žydų yra pasklidęs iki šios dienos.

Morkaus 16:

¹ Šabui praėjus, Marija Magdalena, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. ² Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. ³ Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ ⁴ Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. ⁵ Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. ⁶ Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. ⁷ Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs.“ ⁸ Jos išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nieko nesakė.

Luko 24:

¹ Pirmąją savaitės dieną, rytui auštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. ² Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, ³ o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno. ⁴ Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais. ⁵ Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? ⁶ Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: ⁷ ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’“ ⁸ Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius. ⁹ Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems. ¹⁰ Tai buvo Marija Magdalena, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams. ¹¹ Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo.

¹² Vis dėlto Petras pašokęs nubėgo prie kapo. Žvilgtelėjo pasilenkęs ir mato tiktai drobules. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę.

Jono 20:

¹ Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalena atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. ² Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“ ³ Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. ⁴ Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. ⁵ Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. ⁶ Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įeina į rūsį ir mato paliktas drobules ⁷ ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. ⁸ Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. ⁹ Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. ¹⁰ Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.

¹¹ O Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ¹² ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius: vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje ­ ten, kur būta Jėzaus kūno. ¹³ Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“ Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo.“ ¹⁴ Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. ¹⁵ O jis tarė jai: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Viešpatie, jei jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu.“ ¹⁶ Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia „Mokytojau“.) ¹⁷ Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs [arba "neliesk manęs"]! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą.’“ ¹⁸ Marija Magdalena nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs.

Visoms evangelijoms iš esmės bendra tai, kad tuščias kapas buvo aptiktas pirmąją savaitės dieną ir kad pirmosios tai pamatė moterys, tarp kurių buvo ir Marija Magdalena. Taip pat teigiama, jog kape būta bent vieno vyro ar angelo. Kaip matote, net tarp to, kas daugmaž sutampa, esama skirtumų. Panagrinėkime visus šių pasakojimų skirtumus detaliau.

Mato evangelijos pasakojimas nuo visų kitų pirmiausia skiriasi tuo, jog užsimenama apie kapą saugojusius sargybinius, kurie nužengus angelui pastirę tarsi negyvi. Kapą saugoti neva paprašę aukštieji kunigai ir fariziejai.

Kitą dieną, po Pasirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai ir kalbėjo: „Valdove, mes atsiminėme, jog tasai suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, yra pasakęs: ‘Po trijų dienų aš prisikelsiu.’ Tad įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję mokiniai neišvogtų jo ir nepaskelbtų liaudžiai: ‘Jis prisikėlė iš numirusių.’ Ta pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“ Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba ­ eikite ir saugokite, kaip išmanote.“ Tada jie nuėję paženklino antspaudu akmenį ir pastatė sargybą. (Mato 27, 62-66)

Kodėl Matas įterpė šį pasakojimą apie kapo sargybą? Daug kas paaiškėja iš šių eilučių:

Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę. Tie susitiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir primokė: „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį išvogė. O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apginsime jus.“ Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Tas gandas tarp žydų yra pasklidęs iki šios dienos. (Mato 28, 11-15)

Taigi, ką ši ištrauka rodo? Ogi tai, kad evangelistas Matas, kurio evangelija buvo adresuota žydams, siekė įtikinti, jog kapo niekas negalėjęs išvogti, nes jis buvęs saugomas sargybinių. Dar kartą atidžiai pasižiūrėkime į Mato 27, 62-66 ir 28, 11-15. Kai kas, jei būsite atidūs, turėtų jums užkliūti. Iš kur evangelijos autorius sužinojo, ką Pilotui kalbėjo aukštieji kunigai ir fariziejai? Ta pati problema ir su antrąja ištrauka. Kokiu būdu evangelistas galėjo gauti informaciją apie tai, kaip kareiviai nubėgo į miestą ir viską pranešė kunigams, apie pastarųjų pasitarimą su seniūnais ir kyšį kareiviams? Be abejo, tai praktiškai neįmanoma, nebent darytume prielaidą, kad kuris nors iš aukštųjų kunigų ar pačių kareivių tapo krikščionimi. Tačiau iš Mato pasakojimo neatrodo, kad tai būtų labai tikėtina. Nelieka nieko kito, kaip tik manyti, jog visa istorija apie sargybą buvo išgalvota paties evangelijos autoriaus, siekusio įtikinti žydus Jėzaus prisikėlimu.

Kitas nedidelis skirtumas Mato evangelijos pasakojime yra tas, kad angelą moterys pamatė sėdintį ant akmens, o ne kapo rūsyje, kaip rašoma kitose evangelijose.

Morkaus, kurio evangelija, daugelio tyrinėtojų nuomone, parašyta seniausiai ir naudota kitų evangelijų autorių, pasakojime randame labai įdomų skirtumą. Štai Matas teigia, jog moterys "greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams". Panašiai rašo ir Lukas. Tuo tarpu Morkaus evangelijoje perskaitome visai ką kitą: "Jos išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nieko nesakė." Šiais žodžiais Morkaus evangelija ir baigiasi. Tiesa, daugumoje vertimų dar pridedamos 12 eilučių, tačiau seniausiuose rankraščiuose jų nėra. Be to, ir jų stilius skiriasi nuo visos evangelijos, todėl peršasi išvada, jog paskutinės 12 Morkaus evangelijos eilučių pridėtos vėliau, kad evangelija taip staigiai nesibaigtų. Taigi, anot Morkaus, moterys buvo apimtos siaubo ir niekam nepasakojo apie tai, ką mačiusios. Tuo tarpu Matas teigia, kad moterys buvo apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo ir kad skubėjusios apie tai, kas įvykę pranešti mokiniams.

Kaip turėjote pastebėti, nurodydamos moterų vardus, evangelijos taip pat prieštarauja viena kitai. Matas sako, kad tai buvusios Marija Magdalena ir kita Marija, Morkus - Marija Magdalena, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė, Lukas - Marija Magdalena, Joana, Jokūbo motina Marija, Jonas kalba apie vienintelę Mariją Magdaleną.

Matas rašo, kad moterys pamačiusios angelą baltais drabužiais, Morkus - jaunuolį baltais drabužiais, Lukas - du vyrus spindinčiais drabužiais, Jonas - du angelus baltais drabužiais.

Jono evangelijos pasakojimas skiriasi labiausiai. Iš jo sužinome, kad pirmoji prie kapo atėjo Marija Magdalena, kuri nubėgo pranešti apie tai Petrui ir nenurodytam mokiniui. Jie atbėgę prie kapo ir pamatę paliktas drobules. Tuo tarpu Marija Magdalena vėl sugrįžusi ir šį kartą pamačiusi kapo viduje du angelus sėdinčius. Atsigręžusi ji pamato vyrą, kuris pasirodo esąs Jėzus. Panašu, jog Marija nori jį apkabinti, tačiau Jėzus ją sudraudžia, sakydamas, jog dar neįžengė pas Tėvą. Apie tai Marija vėl praneša Jėzaus mokiniams.

Pagrindiniai Jono pasakojimo prieštaravimai yra šie:

• minima tik viena moteris (Marija Magdalena);
• pirmą kartą atėjusi prie kapo ji nepamato jaunuolio ar angelo, o tik tai, kad akmuo nuverstas nuo kapo angos;
• Marija Magdalena apie įvykį praneša tik Petrui ir neįvardintam mokiniui, tuo tarpu Lukas teigia, kad moterys "viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems" ir tada Petras (vienas) nubėgęs prie kapo;
• Jono teigimu, Marija, antrą kartą grįžusi prie kapo, sutinka Jėzų, kuris neleidžia jo paliesti, nes dar neįžengęs pas Tėvą. Tuo tarpu Mato teigimu, moterys sutikusios Jėzų tada, kai bėgusios mokiniams pranešti apie tai, kas įvykę, ir apkabinusios jam kojas. Tai prieštarauja Jėzaus draudimui Marijai Magdalenai jį paliesti, apie kurį skaitome Jono evangelijoje.
  

Apibendrinimas
Ar galime šiuos nesutapimus kaip nors paaiškinti? Bandantieji tai padaryti kalba apie skirtingas evangelistų perspektyvas arba teigia, jog aprašomi skirtingi moterų susitikimai su Jėzumi. Tačiau ar jie gali būti teisūs? Kad taip nėra, galite įsitikinti dar sykį palyginę evangelijų pasakojimus. Tarkime, iš Jono evangelijos pasakojimo akivaizdu, jog Marija Magdalena kapą aplankė pirmoji ir apie tai, kad nežinia kur dingęs Jėzaus kūnas, pranešė Petrui bei dar kitam mokiniui. Morkaus pasakojime skaitome apie kelias moteris, kurios ėjo kalbėdamosi apie tai, kas jiems nuvers akmenį nuo kapo angos. Jos pamato jaunuolį, kuris praneša, jog Jėzus prisikėlė. Savaime suprantama, kad visų šių prieštaravimų niekaip negalima suderinti, tad ir tikėti tokiais prieštaringais pasakojimais apie Jėzaus prisikėlimą nėra pagrindo.